6 psichologinės knygos, palikusios man įspaudus
Su saviugdos knygomis turiu dvejopą santykį:
labai jas mėgstu dėl suprantamu būdu pateikiamų esmingų tiesų;
žiūriu kreivai, nes jų turinys neretai integruojamas tik paviršiniu būdu ir atrodo veiksmingas tik knygos skaitymo metu.
BET, savo savipagalbos kelyje atradau knygų-perliukų, kurie daugiau ar mažiau keitė mano mąstymą, ir noriu jais pasidalinti.
BONUS! Pridėsiu 2 knygų-psichoterapijos atvejų aprašymų rekomendacijas, kurios gali sudominti giliau besidominčiuosius.
1. Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi
Užknisančiai gera knyga. Ne parašymo stiliumi, o tiesomis, kurios kartais gali būti kaip karčios piliulės, bet itin reikalingos ir veiksmingos pakeliui į laimingesnį, pilnesnį savo gyvenimą.
Esminga knyga visiems, kurie:
užaugo namuose, kur buvo vartojamas alkoholis (suaugusiems alkoholikų vaikams, t.y., nemažai daliai Lietuvos darbingo amžiaus žmonių :((((( )
yra pernelyg paslaugūs, padedantys, atsiduodantys ir nesupranta, dėl ko jaučiasi nelaimingi;
pakliūva į toksiškus santykius su -holikais ir -manais, yra pasirengę pažvelgti į savo indėlį tame ir suimti SAVO gyvenimo vairą į rankas.
2. Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija
Knygos viršelis nenuteikia labai smalsiai, bet aš ją paskaičiau gal 2013 metais, ir štai po daugiau negu dešimtmečio, kai ką vis dar prisimenu!
Knyga paremta kognityvinės elgesio terapijos (KET) pagrindais, kuri dėl savo sąlyginio „greitumo”, orientacijos į rezultatus ir nebūtinai humanistiško pamatuojamomumo, šiuo metu yra išpopuliarinta kaip THE SHIT.
Knygoje vertingai ir skalsiai aprašytos mąstymo klaidos, kurios neretai veda prie blogos nuotaikos ir tik dar stipriau pasuka minčių žiurkėnus jų ratuose.
Rekomenduoju visiems per daug galvojantiems - gali padėti pamatyti racionalius spąstus sau pačiam ir pagelbėti atpažįstant neadaptyvius mąstymo kliuvinius.
3. Growing Yourself Back Up: Understanding Emotional Regression
Stebiuosi, kad Lietuvoje neradau jokios atskiros knygos, kalbančios apie emocinį regresą - emocinį “sumažėjimą” į vaiko būsenas. Kol nerandu nieko plačiau parašyta (aš trumpai lietuviškai aprašiau savo senojoje tekstų talpykloje čia), rekomenduoju ją angliškai. Šita knyga tiek daug atsakė apie mane ir kitus žmones!
Rekomenduoju patiriantiems pernelyg intensyvias reakcijas į kasdieniškas situacijas (besitriggerinantiems) santykiuose ir jau pasirengusiems priimti savo atsakomybę.
4. The Empowered Wife
Knyga apie [romantinius] santykius, bet tiesos pritaikomos daug plačiau kasdienybėje.
Labai padeda priimti realybę apie tai, kaip svarbu rūpintis savimi, turėti asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, nesiimti kontroliuoti aplinkinių ir/ar jų reakcijų,
Laura Doyle neatskleidžia savo pateikiamos teorijos (programos) šaltinių, bet studijuojant psichologiją atrandu sąlyčio taškų su idėjomis brandžiosiose asmenybės teorijose.
Rekomenduoju moterims, kurios skundžiasi draugėms apie savo “labai blogus” vyrus, bet nujaučia santykyje esant ir kažkokios asmeninės atsakomybės.
BONUS. 5. Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos.
Visada yra labai įdomu pašniukštinėti erdves, kurios šiaip uždaros. Šiuo atveju – kitų žmonių psichoterapijoje.
Bugentalis meistriškai supina šešių savo pacientų asmeninės ir grupinės psichoterapijos istorijas iš savo – irgi tyrinėjančio žmogaus – perspektyvos, atskleisdamas kiekvieno žmogaus skirtingą ir autentišką vidinę esmę ir ieškojimus.
Kiekviena istorijų pasakoja apie skirtingus vidinius pasaulius, kai kurios istorijos jaučiasi artimesnės, kai kurios – visai tolimos, bet knyga parašyta taip įtraukiančiai, taip atliepiančiai bendražmogišką stygą, kad aš grojau tapatinamasi net ir su visai nepažiniomis patirtimis.
Nemažai metų prabuvus terapijoje kliento pusėje, man buvo tiesiog saldu viską stebėti pro kitus – terapeuto – akinius.
BONUS. 6. Ne-žinančiojo pasakojimai. Aštuonios istorijos apie egzistencinę psichoterapiją
Knygą perskaičiau dar iki pradėdama studijuoti humanistinės-egzistencinės psichoterapijos institute HEPI, ir, manau, ji turėjo tam nemenką įtaką.
Ernesto su savo pacientais (klientais) taip meistriškai įkūnija ne-žinančiojo poziciją, taip aprašo kiekvieną istoriją, kad nori nenori lieki apžavėtas ne tik terapeuto gylio, rašymo talento, bet ir pačios žmogaus esaties: kokie skirtingi mūsų pasaulio patyrimai; kaip kitaip gali atrodyti žmogaus istorija “iš išorės” palyginus su tuo, kaip jaučiamasi viduje; kodėl gali būti sunku (ar net neįmanoma) daryti pokyčius; kokios priešpriešos egzistuoja žmoguje; kaip esminga gali būti gilintis į savo vidų; ar išvis galima ką nors iki galo sužinoti apie save ir kitą žmogų?
Rekomenduoju visiems rimčiau besidomintiems žmogaus psichologija ir bet kurios krypties psichologams/psichoterapeutams.
P.S. Jei patinka tokio tipo knygos, psichoterapinio tyrinėjimo istorijas iš terapeuto pozicijos įdomiai aprašo ir Irvin D. Yalom, tik po laiko apie jų turinį nepamenu visiškai nieko!